Savo audiofilinėje kelionėje turėjau įvairiausių audio sistemų, bet nei viena jų muzikos atkūrimo prasme neprilygtų Nidai. Klausant šią aktyvinę sistemą iš susijaudinimo man plaukai šiaušėsi. Girdėjau iki smulkiausių detalių atkuriamus muzikos instrumentus, kokių nesu dar girdėjęs…
(Išsamiau skaitykite čia )

Pradėsiu nuo to, kad prieš perklausą nežinojau ko tikėtis, maniau esu girdėjęs kokybiškų audio sistemų ir nelabai kas galėtų mane nustebinti. Tačiau klausantis NIDOS, regis veikia visai kitos juslės, patiriamas visai kitoks sensorinis stimulas…
(Išsamiau skaitykite čia )

Nesu didelis garso aparatūros žinovas. Tačiau man patinka klausyti. Klausytis kai girdi. Šiandien mane aplankė tas jausmas, kad iki šiol negirdėjau. Tiesą sakant, iki šiol terminai scena ar instrumentų atskyrimas man buvo tik nuvalkiotos audiofilinėse svetainėse sutinkamos frazės, naudojamos parduoti brangius žaislus. Maniau kad žmogui iš gatvės sunku būtų pajausti skirtumą. Tačiau šiandien aš išgirdau. NIDA yra kažkas ne iš šio pasaulio. Iš pasaulio, veikiančio pagal griežtai apibrėžtus ir išmatuojamus techninius parametrus. Galėčiau tai palyginti su kosminiais laivais – supranti jog už kiekvieno sprendimo stovi mokslinis pagrindimas, tačiau sunku aprėpti visumą tol, kol to nepatiri. Ir aš šiandien tai patyriau…
(Išsamiau skaitykite čia )

NIDA – tai nesenstanti ir niekada iš mados neišeisianti akustikos koncepcija.
Dalyvavau ne vienoje jų perklausoje ir iki šiol nerandu nė vieno trūkumo, nieko, ką būtų galima pakeisti, patobulinti, kad pagerėtų jų puikūs techniniai parametrai. Šiuo metu tai patys geriausi ir kokybiškiausi komponentai, patys inovatyviausi sprendimai, visa tai davė puikų rezultatą – jų norisi klausytis ir klausytis, muzika tiesiog įtraukia! Emocijos užpildo kambarį ir lieki akis į akį su atlikėju. Nieko neperdėta, niekas nenuimta, viskas, kas įrašyta, girdima aiškiai ir nepakeistai. Niekada nemaniau, jog galiu išgirsti garso įrašo operatoriaus darbą, o NIDA suteikė galimybę užfiksuoti ir menkiausią režisieriaus klaidelę.
Paskutinėje perklausoje dalyvavusi mano žmona, kuri su garso technika turi mažai ką bendro, pastebėjo: „Neįtikėtinas 3D efektas, iki šiol nemaniau, jog audio-sistema gali tai perteikti. Klausantis tokio gilaus skambesio tamsoje, vaizduotė pradeda piešti sceną, instrumentus, atlikėjus.“
NIDA – tai puikus įrodymas, jog tik einant mokslo keliu galima sukurti tobulus įrenginius, sistemas.
(Išsamiau skaitykite čia )

Ši profesionali aktyvinė sistema atkuria bet kuriuos muzikinius įrašus. NIDA atkurti garsai itin tikslūs, todėl muzikinis kūrinys neišvengiamai įtraukia į teigiamų emocijų sūkurį. Apie 6 valandas trukęs muzikos klausymasis visiškai neišvargino – tai dar vienas ir svarbus privalumas!
Visi muzikos žanrai buvo atkurti preciziškai ir puikiai – nuo džiazo iki metalo, nuo vargonų muzikos iki elektroninės. Tiek klausantis itin tyliai, tiek vidutiniu garsumu ar labai garsiai – liejosi vientisa muzika be mažiausių iškraipymų. Visų muzikinių kūrinių žemieji, vidurinieji ir aukštieji dažniai – idealūs, nebuvo nė vieno fragmento, verčiančio suabejoti tembriniu balansu ar dinamika.
Ši sistema įrodė, kad muzikos galima klausytis tokios, kokia ji iš tikrųjų buvo įrašyta, be jokių pagražinimų ar nuspalvinimų. Perklausa taip pat atskleidė, kokie skirtingi būna muzikiniai įrašai ir kaip tobula akustinė sistema skiriasi nuo įprastų buitinių!
(Išsamiau skaitykite čia )

 NIDA atkuriamas garsas tarsi garso raiškos esencija. Arba vaizdas „APPLE“ Retina ekrane, kur jis toks ryškus, kad nesimato pavienių sudarančių taškelių. Tokia didelė raiška negyvus, elektros srove ekrane atvaizduojamus simbolius paverčia tarsi atspausdintais ant popieriaus. Panašiai ir NIDA garsą, kažkada įrašytą studijoje ir „įkalintą“ diske paverčia koncertu, kuris skamba pakibęs ore kelių metrų atstumu prieš klausytoją, tarsi džinas, išleistas iš butelio. Tokios atkuriamos muzikos raiškos daugelis žmonių niekada gyvenime nėra girdėję ir, ko gero, niekada neišgirs. Klausantis svirplių čirpimo ar šuns lojimo įrašo kartais atrodė, kad šie garsai skamba ryškiau nei tikrovėje. Vien šie garsai kėlė jaudulį, tad ką jau bekalbėti, kai iš garsiakalbių pasigirdo mėgstamų grupių muzika.

Tam tikrais momentais emocijų kiekis tiesiog „išmušdavo saugiklius“. Šimtus kartų nutrinti įrašai skambėjo kaip pirmą kartą. Tuo tarpu muzikos žanrai, kuriems niekada nejausdavau didelio potraukio ar net nemėgau, staiga suskambėjo taip, kad privertė kritiškai peržvelgti savo nusistatymus. NIDA tarsi nuplauna laiko poveikį nuo bet kokios muzikos ir ši tampa vėl negirdėta, šviežia, nekalta.

(Išsamiau skaitykite čia )

NIDOS koncepcija ir dizainas – tobula vienybė. Žiūri ir atrodo, kad kitaip būti negalėjo. Kūrėjas tobulai suderinęs formas ir spalvas. Absoliuti estetika.

Iš techninės gaminio charakteristikos negalėčiau spręsti apie kokybę. Nesu šios srities žinovė, bet esu didelė muzikos mėgėja, todėl atkuriamo garso kokybę galėjau įvertinti klausydama įvairių muzikos žanrų įrašus. Pasakysiu – dar neteko taip jaustis niekada. Jau nešnekant apie girdimos muzikinės scenos ir joje dalyvaujančių instrumentų, atlikėjų gyvumą, garso raišką, detalių skvarbą, girdimą tylą. Taip, taip – pirmą kartą išgirdau kaip skamba tyla! Tai buvo nepakartojama ir nuostabu. Keli pačios atsinešti mėgstamų atlikėjų kompaktiniai diskai, rodos klausyti šimtus kartų, suskambėjo absoliučiai naujai. Iš susijaudinimo norėjosi verkti.

(Išsamiau skaitykite čia )

Pagrindinis akustinės sistemos NIDA privalumas yra tai, kad ji atkuria bet kokį įrašą. Kitais žodžiais – universalumas ir neutralumas. Vienodai kokybiškai skamba gyvas ir sudėtingas džiazinis Big-Band‘as, tylus moteriškas vokalas ar elektroninė muzika. Tiesiog tikslus, nieko nepridedantis monitorinis garsas: prasti įrašai skamba prastai, kokybiški – kokybiškai. Ir mano filosofija analogiška – sistema būtinai turi būti aktyvinė, reikia naudoti profesionalius akustinius komponentus, konstruoti racionaliai, inžineriškai be jokios „ezoterikos“ ar „žvaigždžių metalų“. Turėjau tam tikrų abejonių dėl juostų skaičiaus, skyrimo dažnio ir tikėjausi išgirsti atkūrimo netikslumų garsiakalbių skyrimo dažniuose, kurie yra jautrioje mūsų klausos srityje, bet buvau maloniai nustebintas, kad  tos problemos nebuvo. Profesionalių akustikos komponentų panaudojimas sistemai suteikia didelį jautrį, kas duoda mažus iškraipymus, skaidrų atkūrimą ir didelį dinaminį diapazoną. Drąsiu žingsniu vertinčiau aukštųjų dažnių atkūrimą savos konstrukcijos apvaliu mediniu ruporu. Be abejonės, būtina išskirti išorinį vaizdą – geriausios medžiagos, viskas pagaminta programinio valdymo staklėmis ir kruopščiai suleista. Akustinės sistemos atrodo lyg akmeniniai monolitai, turintys malonią egzotinės medienos faktūrą ir jokių pašalinių garsų.

(Išsamiau skaitykite čia )

Fizikos mokslo akustikos sritimi domiuosi maždaug 10 metų. Per šį laiką teko klausyti nemažai aukštos klasės buitinių akustinių sistemų. Išskirčiau Focal Diablo Utopia, Tannoy Canterbury SE ir Audio Note AN-E SEC Signature.

Akustinė sistema NIDA paliko universalios, preciziškai muziką atkuriančios sistemos įspūdį. Sistema pasižymi išskirtiniu tembriniu balansu, puikiomis impulsinių signalų atkūrimo galimybėmis ir visišku stereo įrašų scenos atkūrimu. Tai leidžia be iškraipymų atkurti net sudėtingiausių muzikinių žanrų įrašus.

Perklausėme labai daug įrašų, bet iškirsiu įsimintiniausius:

Erik Satie kūrinys „Messe des Pauvres“ (ECM Records, 1993 m.) – vargonų muzika. Christopher Bowers‑Broadbent atlikime aiškiai girdisi visi tolimieji salės atspindžiai, perteikiantys didelės erdvės pojūtį. Tai parodo puikią audiosistemos pereinamosios charakteristikos tolygumą.

Hugh Masekela „Stimela“ – vyriškas vokalas su sudėtingu instrumentiniu akompanimentu. Restorane vykusio koncerto kokybišką įrašą, turintį didžiulį dinaminį diapazoną NIDA atkūrė tiksliai ir be mažiausios kompresijos. Kūrinio pabaigoje girdint įrašytus aplodismentus ir publikos susižavėjimo šūksnius, apytiksliai buvo galima suskaičiuoti koncerto klausytojus!

Mano išvada vienareikšmė – iš iki šiol girdėtų akustinių sistemų, NIDA yra geriausiai sukonstruota ir kokybiškiausiai muziką atkurianti sistema.
(Išsamiau skaitykite čia )

Klausant labai tyliai – stulbina detalių gausa, garso skaidrumas. Puikus visų dažnių atkūrimas ir kartu juntama alsuojanti jėga. Klausant įprastu garsumu įvairios muzikos – taip pat jokių priekaištų. Grojant intensyviai muzikai maksimaliu garsumu jauti, jog fizinių galimybių riba pakelti tokį garsą jau visai čia pat, bet nėra jokių girdimų iškraipymų! NIDA prasto įrašo nepagražina kaip kai kurios kitos garso sistemos, tačiau visuomet leidžia žavėtis muzikos dvasia;  skambesyje nėra nė kruopelytės komerciškumo ar pataikavimo vienokiam ar kitokiam specifiniam skoniui.
Sistemos kūrėją reikia pagirti už puikią bei kartu lakonišką estetiką. Pati AS išvaizda, rodos, pulsuoja didžiule jėga.
Man teko klausytis didžiųjų/brangiųjų MBL, Avantgarde, Sonus Faber, Audio Note, JMlab, Magico bei B&W sistemų, tačiau paklausius sistemą NIDA atsirado dar vienas etalonas. Lyginti AS, žinoma, labai sunku – skirtingi komponentai, kambariai, dažnai skirtinga muzika, tačiau tvirtai galiu teigti, jog NIDA yra viena man labiausiai patikusių, padariusi, ko gero, didžiausią įspūdį muzikos atkūrimo sistemų.
(Išsamiau skaitykite čia )

Sistemą NIDA pavadinčiau akustiniu kompleksu, nes sprendimas netradicinis – naudojamas specialus krosoveris ir du galios stiprintuvai. Savo vertinimą apibūdinčiau trumpai – kompleksas skamba puikiai!

Perklausa truko 4 valandas, todėl buvo laiko ne tik įvairiai muzikinei medžiagai paklausyti. Rūpėjo pajusti tembrų balansą (jis be priekaištų), priekabiai išgirst atskirų dažnių juostų sandūros artefaktus (jų nebuvo). Didžiausią įspūdį paliko skambesio neutralumas, kuris įvairių žanrų muzikai neuždeda vadinamojo „aparatūros bendrojo vardiklio“. Vienas lemiančių akustinių sistemų kokybės rodiklių yra tylus muzikos atkūrimas. Tikrai nesinori dėl to, kad pritrūksta „muzikinio veiksmo“, padidinti sistemos NIDA garsumo. O kai jau norisi simfoninio orkestro garsumo ar rock’o smūgio – prašom, jokių iškraipymų, totaliai galingas, „gyvas“ garsas…

(Išsamiau skaitykite čia )

Nesu girdėjęs geriau skambančio garso!
Pirmas muzikinis kūrinys. Klausome visai tyliai. Lengvas džiazas, moteriškas vokalas. Kreipiu dėmesį į „S“ raidės atkūrimą – daugelio sistemų silpnąją vietą. Neturiu prie ko prikibti – tiesiog stulbinamo švarumo vokalas. Perklausiau dar kelis kūrinius – idealus instrumentų skyrimas. Dėmesį sutelkiu į dažnių atskyrimo filtrą, ieškau bent menkiausio „suvėlimo“, bet nieko nesugebu surasti. Toks jausmas, kad šio filtro nė nebūtų, o muzikos klausyčiau per elektrostatines STAX ausines. Maloniai nuteikė tai, kad klausant visiškai tyliai, neprarandama jokių dažnių, visas garsų diapazonas kaip ant delno. O bosinis registras toks natūralus, lyg kambaryje grotų tikri instrumentai. Paskutinis tyliosios perklausos kūrinys, kurį bažnyčioje atlieka Jose Carreras, toks tyras, lyg pats stovėčiau priešais chorą. Išvada aiški – tembrinis sistemos NIDA balansas nepriekaištingas… 
(Išsamiau skaitykite čia, arba žurnale STUDIO Nr.10 )

Tai tarsi du monumentalūs bokštai, budriai sergintys amžinosios paslapties rimtį. Sakralią tylą, kurią sudrumsti tegali link tobulo skambesio artinantys garsai. Dvi oriai stūksančios antropomorfinės figūros, kurioms atgijus skleidžiasi inžinerinė mintis, perteikianti visas žmogiškosios būties būsenas, sielos virpesius, kosmines vibracijas. Vertinimams išsakyti kriterijų nėra, nes NIDA neturi analogų. Tai vienas įspūdingiausių šio pasaulio stebuklų.

Labai patiko kolonėlių koncepcija ir iki tol nematyti akustiniai sprendimai. Džiugu, kad sistemoje NIDA panaudoti aukščiausio lygio garsiakalbiai ir labai tvirtos, moksliškai pagrįstos konstrukcijos medinis korpusas. Akustine sistema NIDA buvo malonu klausytis savo albumų, su kuriais dažniausiai tikrindavau garso atkūrimą įvairiose profesionaliose studijose. Ir kiti CD albumai, kuriuos pademonstravo pats autorius, skambėjo nepriekaištingai…

(Išsamiau skaitykite čia, arba žurnale STUDIO Nr.10 )